2010 m. liepos 28 d., trečiadienis

Kai kas tvirtina, jog nebūna kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai

Greičiausiai aš nepasirašyčiau po šia mintimi. Būna daug beprasmiškų klausimų, kurie užduodami su tikslu atkreipti į save dėmesį ir pabrėžti savo svarbumą. Geriausias atsakymas tokiu atveju bus priešingas klausimas: „Kodėl apie tai klausi?“. Dažnai būna, kad klausimai užduodami ne tiems, kas gali kompetetingai į juos atsakyti. Savo susitikimuose aš neniekinu nei vienos išsakytos abejonės, nors kartais pagalvoju, kad klausinėjančiam žmogui daug rimtesniu autoritetu gali pasirodyti viską žinantis kaimynas, ar draugelis prie alaus bokalo...Tačiau yra klausimų, kuriuos galima priskirti prie rimtesnių (-:
Ar reikia mokytis? O jei reikia, tai kodėl?
Kodėl reikia dirbti? O jei reikia, tai kiek valandų per dieną ir kiek turiu uždirbti?
Jeigu eisiu į darbą, tada anksti reikės keltis? O galima uždirbti pinigų nesikeliant anksti ir nedirbant pilnos darbo dienos ?..
Tokie ar panašūs klausimai, vieniems anksčiau, kitiems vėliau, mano manymu, iškyla daugeliui. Žmonės turi daug bendro, nes gyvena tam tikroje aplinkoje, turi panašių įpročių ir susiduria su panašiomis problemomis, todėl dažnai užduoda tuos pačius klausimus. Prieš penketą metų ir aš pats uždaviau sau rimtą klausimą:"Samdomas darbas? O gal yra kitas kelias į finansinę laisvę, asmeninę ir šeimos laimę?"
 
KLAUSIMŲ YRA?